Genėjimo ypatumai: geriau mažiau nei daugiau

Danguolė Liagienė, dendrologė-biologė
el.pastas: danguole.liagiene@gmail.com  

Dėl klimato kaitos mūsų žiemos trumpėja, o sniegą vis dažniau keičia lietūs ir šlapdriba. Tikra žiema – su šalčiais ir minusine temperatūra - ateina vis vėliau, o lapkritis ir gruodis dar lepina šiltesnėmis dienomis. Tokie orai vienus sodininkus džiugina, nes jie gali ilgiau padirbėti sode, kitus toks nepastovumas vargina: sunku nuspręsti, kokius augalų priežiūros darbus dar galima atlikti, o kokius dirbdami jau rizikuotume jiems pakenkti.

Viena aišku: darbų sezonas sode kasmet ilgėja. Jeigu prieš keletą metų visus augalų paruošimo žiemai darbus skubėdavome atlikti dar iki Vėlinių, tai dabar juos ramiai galime užbaigti iki Kalėdų. Lapkričio, netgi gruodžio mėnesiais, jeigu oro temperatūra yra aukščiau nulio, dar galima genėti kai kurių rūšių bei kultivarų dekoratyvinius medžius,  krūmus, kai kuriuos vijoklinius augalus. Beje, genėjimas - itin svarbus dekoratyvinių augalų priežiūros darbas, tad šiame straipsnyje išsamiau aptarsime ne tik bendrus genėjimo principus,  bet ir išsiaiškinsime, kuriuos augalus galima genėti žiemą ar jos pabaigoje.  

Dekoratyvinių augalų genėjimui skiriama nepakankamai dėmesio: neretai žmonės arba visai negeni dekoratyvinių augalų, arba geni juos pernelyg drastiškai, neatsižvelgdami į genėjimo principus ir laiką – tokiu atveju augalas silpsta, trumpėja jų gyvenimo amžius. Tiesa, yra nemažai dekoratyvinių krūmų bei medžių, kurie gerai auga, žydi bei dera ir negenimi, tačiau jiems vis tiek reikalinga bent minimali priežiūra: reikia iškirpti nudžiuvusias, ligotas, silpnas šakeles (pvz: įvairios lanksvų, raugerškių, rododendrų rūšys bei jų kultivarai, sidabrakrūmiai).  

Dekoratyvinius augalus būtina genėti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, genėdami suformuosime gražios formos, stiprų ir gyvybingą augalą, kuris gausiau žydės ir derės. Be to, svarbu iškirpti ligotas, jau pradėjusias džiūti šakeles – tuomet augalas nepraras energijos, reikalingos naujiems, sveikiems ūgliams išauginti.  

Norėdami suformuoti gražią krūmo formą, pirmiausia iškirpkite sutankėjusias, susikryžiavusias ar netinkama kryptimi augančias šakas - tokiu būdu visos šakos tolygiai gaus šviesos ir drėgmės, augalas gausiau žydės, o nauji ūgliai bus tvirti ir sveiki. 

Pasitaiko, kad dekoratyviniai margalapiai augalai (eurpinio ožekšnio ‘Emerald‘n Gold‘, ‘Emerald Gaiety‘, klevo uosialapio ‘Flamingo‘kultivarai) išaugina vienspalvius žalių lapų ūglius. Šie sparčiai auga, tad juos būtina iškarpyti, kitu atveju augalas taps nedekoratyvus. Taip pat patartina stebėti skiepytus dekoratyvinius augalus – būna, kad iš žemiau skiepo vietos esančių pumpurų jie išleidžia laukines atžalas. Jas reikėtų šalinti nedelsiant, nes tokių atžalų augimas silpnina augalą (skiepyti karklai, dekoratyvinės vyšnios bei slyvos, maumedžiai, gudobelės, šermukšniai, rožės ir kt.).

Jeigu savo augalų dar nepažįstate, genėkite juos atsargiai ir visą sezoną stebėkite jų reakciją. Lygiai taip pat atsargiai genėkite ir naujai pasodintus jaunus augalus, mat jie pirmiausia turi suformuoti savo natūralią formą. Tiesa, esant būtinybei, galima tolygiai patrumpinti jų ūglių viršūnes, tačiau daugiau genėti patartina tik tada, kai augalai bus vyresni ir didesni.  

Norėdami, kad spalvotais lapais bei dekoratyviomis šakelėmis augalai būtų tankūs, genėkite jį stipriai – iškirpkite visas senas, silpnas, apdžiuvusias šakas (jas galima nukirpti iki pat žemės paviršiaus). Tokiu būdu gali būti genimi spalvotais lapais šeivamedžiai, lazdynai, karklai, taip pat augalai, kurių šakelės dekoratyvios: baltoji, palaipinė sedulos. Nukirpus stiebus iki žemės paviršiaus, gausiau atauga spalvoti, sveiki, stiprūs ūgliai – taip suformuojama tanki ir spalvota augalo lapija. Svarbu atsiminti, kad tokie genėjimai atliekami tik žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje, kai augalas yra ramybės būsenoje arba pumpurų brinkimo stadijoje. 

Vasaros pabaigoje ir rudenį žydinčius augalus, kurie žiedus sukrauna ant naujai išleistų ūglių, reikia genėti taip pat anksti pavasarį.  

Pavasarį ir vasaros pradžioje žydinčius dekoratyvinius medžius ir krūmus (forsitijas, dekoratyvinius serbentus, kerijas, erikas, rododendrus, radastus, gudobeles ir kt.) geriausia genėti iš karto po jų žydėjimo. Genėdami kirpkite šakeles su nužydėjusiais žiedais iki pat jaunų ūglių – tokiu būdu nugenėti augalai sukraus žiedinius pumpurus ant stiprių, naujai išaugusių ūglių, tuo metu vegetatyviniai ūgliai iki žiemos pilnai subręs ir sumedės.  

Daugumą vasaržalių augalų, medžių ir krūmų, norėdami atnaujinti, genėkite žiemą, kai augalai ramybės būsenoje (sedulas, raugerškius, lazdynus, ligustrus, abelijas, gudobeles, sidabrakrūmius, lanksvas). Tuomet nugenėti augalai pavasarį intensyviau augins naujus, sveikus ūglius. Visžaliai augalai paprastai atnaujinami pavasarį, prieš pat naujų ūglių augimą (mahonijos, bugieniai, dyglainės, bruknuolės, leukotojos, viržiai, pieriai, rododendrai). 

Rudens pradžioje ar žiemos pabaigoje rekomenduojama genėti anksti pavasarį sprogstančius bei gausiu sulotekiu pasižyminčius augalus: beržus, alksnius, klevus, skroblus, bukus, vynmedžius.  

Žiema - tinkamas metas lapuočių gyvatvorių genėjimui. Tiesa, geriausia genėti tada, kai nešąla, kitu atveju ūgliai bus trapūs ir atsiras pažeidimų. Žiemą galima karpyti ligustrų, gudobelių, kaulenių, pūslenių, baltauogės meškytės gyvatvores. Jei gyvatvorės apačia išretėjusi, ją reikia kirpti iki pat seniausių ir storiausių šakų pagrindo. Kiek tiksliai kirpti, priklauso nuo gyvatvorės aukščio ir augalo rūšies (dažniausiai ji sutrumpinama dviem trečdaliais).

Kitaip genimi spygliuočiai augalai (puskiparisiai, kadagiai ir jų kultivarai). Subrendusių spygliuočių dažnai visai nereikia genėti, arba jie genimi labai nedaug: iškarpomos tik nudžiūvusios, ligos ar kenkėjų pažeistos šakelės. Senesnės spygliuočių šakos neišaugina naujų ūglių, todėl, iškarpę nudžiuvusias šakas, galite sudarkyti augalo formą. Jeigu taip atsitiko, vaizdą galite pagerinti prilenkdami prie išretėjusios vietos gretimus ūglius ir pritvirtindami juos virve. 

Vijoklinių augalų genėjimo laiką dažniausiai lemia jų žydėjimo metas ir ūglių, ant kurių kraunami žiedai, amžius. Tie, kurių žiediniai pumpurai susiformuoja ant jaunų, pirmamečių ūglių (pvz., dauguma raganių), genimi žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kai augalai dar yra ramybės būsenoje. Rekomenduojama žiemą genėti ir aktinidijas, vinvyčius, visterijas. Kad vyresnio amžiaus visterijos (jei pasiseka užauginti, nes dažnai jauni augalai žiemą apšąla) gausiau žydėtų, jos genimos du kartus: vasarą po žydėjimo, paliekant ant pagrindinio stiebo 5-7 lapus ir žiemą – patrumpinant po vasarinio genėjimo išaugusius naujus ūglius. Vijokliniai augalai, kurie žiedinius pumpurus formuoja ant vienmečių ir vyresnių ūglių (pvz., sausmedžiai, ląstūnės, kartuolės), genimi tuoj po žydėjimo. Genint iškerpami silpni, aplaužyti ūgliai, išretinamos per tankiai išaugusios ar susikryžiavusios šakelės. Šakos, ant kurių buvo žiedų, patrumpinamos iki stipraus šoninio ūglio. Beje, šoninius ūglius patrumpinę iki ketvirto ar šešto pumpuro, paskatinsime augalo šakojimąsi ir gausesnį žydėjimą. Vijokliniai augalai taip pat geriau šakosis, jei patrumpinsime viršūninius ūglius. Negenimi vijokliniai augalai ilgainiui tampa sutankėjusių ir susipynusių šakų raizgalyne. Tokie augalai ne tik nedekoratyvūs - juose gali apsigyventi pavojingų augalui kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

Visžaliai vijokliniai augalai (pvz. gebenės, ) nereikalauja kokio nors ypatingo genėjimo būdo – užtenka nukirpti silpnus, nudžiuvusius jų ūglius. Vyresnes gebenes galima patrumpinti - toks augalas bus dekoratyvesnis. 

Genint itin svarbu teisingai atlikti pjūvį – tam, kad jis būtų švarus ir tvarkingas, reikalingi tinkami genėjimo įrankiai. Nelygius, įplyšusius pjūvio kraštus būtina apkarpyti ir sulyginti, kitu atveju pro žaizdą lengvai pateks ligos sukėlėjai. Didesnius pjūvius patartina užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais su fungicidiniu priedu.  

Silpniau ar stipriau nugenėti augalai patiria stresą, o naujų ūglių augimui sunaudoja daug energijos, tad pavasarį ir vasarą nugenėtus augalus reikia palaistyti bei patręšti.  

Last modified: balandis 01, 2014