|
|
Kalmijos – augalai verti
mūsų dėmesio Danguolė Liagienė, dendrologė-biologė Gegužė
ir birželis - tai mėnesiai, kai daugelis sumedėjusių augalų
stengiasi atkreipti į save dėmesį. Vieni, dar nesulapojus pražysta
ryškiai geltonais (forsitijos), antri akinančio baltumo (pilkoji lanksva
‘Grefsheim‘), treti – alyviniais, rožiniais, raudonais žiedais. Šiuo
metu pražysta ir kalmijos. Tai augalai, kuriuos pastebėjus norisi
nusilenkti t.y. žvilgtelėti iš
arčiau į jų nedidelius, bet įspūdingus, ryškius žiedelius.
Kalmijos yra erikinių šeimos augalai. Tai pačiai šeimai priklauso dažnai
mūsų soduose auginami rododendrai, viržiai, erikos, tačiau
kalmijų pavadinti populiariomis dar negalima. Mūsų soduose jos
auginamos retai. Nors kalmijos nusipelno dėmesio. Natūralios
kalmijų augimvietės yra Šiaurės Amerikoje, Kuboje. Pirmą
kartą gamtoje jos atrastos 1624 metais, bet suklasifikuotos vėliau nei
po šimtmečio. 1753 metais sistematiko Karlo Linėjaus mokinys
Pehr‘as Kalm‘as atvykęs ieškoti naujų augalų į Šiaurės
Ameriką atrado kalmijas ir jų pavyzdžius nusiuntė mokytojui. Būtent
jo vardu sistematikas ir pavadino atrastus augalus. Šiuo metu yra žinomos 7-ių
rūšių kalmijos. Tai visžaliai krūmai ar neaukšti, iki 3- 9
metrų, medeliai. Gamtinėse augimvietėse jos auga ant uolų šlaitų,
kalnuotuose retuose lapuočių bei mišriuose miškuose, miškų
pakraščiuose. Kalmijos dažnai auga sąžalynais, užklodamos didžiulius
plotus bei užimdamos miško žemesnio ardo pagrindinių augalų vietą.
Europos
soduose tai populiarūs, sodinami kaip akcentiniai, gyvatvoriniai augalai.
Anglijoje kalmijos už dekoratyviasias savybes yra pelniusios gana daug
apdovanojimų. Lietuvoje
negausiai auginamos dviejų rūšių kalmijos: plačialapė
(Kalmia latifolia L.) ir siauralapė
(Kalmia angustifolia L.). Plačialapė
kalmija natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje, nuo Meino iki
Floridos bei Vakarų Indianos ir Luizianos. Ši kalmija yra Konektikuto ir
Pensilvanijos valstybinis augalas. Siauralapė kalmija paplitusi Šiaurės
Amerikos rytuose. Plačialapė
kalmija auga lėtai, dvidešimties metų pasiekia apie 1,5 m. Jos visžaliai
lapai yra odiški, ovalūs ar plačiai lancetiški, 5-10 cm ilgio, 3-5
cm pločio, lygiais, truputį žemyn užsirietusiais kraštais, su
trumpu koteliu, retkarčiais bekočiai. Lapų viršus tamsiai žalias,
žvilgantis, apačia kiek šviesesnė. Žiedai kekėse, būna
balti ir rožiniai, plataus varpelio ar plačios taurės formos. Jie išsidėstę
ūglių viršūnėse. Žydi dažniausiai dvi savaites. Žiedai
žydėjimo pabaigoje pašviesėja. Žiedinius pumpurus sukrauna vasarą
kitų metų žydėjimui. Ir žiedai, ir žiediniai pumpurai ryškūs,
pastebimi bei įspūdingi. Siauralapė
kalmija yra mažesniais lapeliais bei žiedais nei plačialapė. Kalmijos
yra tankūs, ovalios formos krūmai. Jų kamienų žievė
negiliai vagota, vyresnių augalų kiek gumbuota, rudos spalvos. Kaip
dauguma erikinių šeimos augalų, kalmijos geriausiai auga rūgščioje
(pH apie 5), purioje, lengvoje ir pralaidžioje dirvoje. Jų šaknys kuokštinės,
smulkios, susiraizgiusios ir paviršinės, todėl pakanka negilaus
derlingo dirvos sluoksnio. Šie augalai geriausiai auga pusiau pavėsyje,
apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Atviroje saulėtoje vietoje augančių
kalmijų lapai pašviesėja, o visiškame pavėsyje jų ūgliai
ištįsta, yra negausiai lapoti bei silpniau žydi. Kalmijos
atsparios trumpalaikėms sausroms,
bet užsitęsus nelietingam periodui jas reikia laistyti. Šiuos augalus
galima genėti: anksti pavasarį iškirpti nudžiuvusias, kreivai išaugusias
šakeles, po žydėjimo pašalinti nužydėjusius žedynus. Jie pašalinami
tuo atveju, jei nerenkame sėklų dauginimui. Sėklomis dauginamos
kalmijų rūšys, o veislės dažniausiai pusiau sumedėjusiais
auginiais. Šiuo
metu yra žinoma nemažai plačialapės bei siauralapės kalmijų
veislių. Daugelio jų autorius yra amerikietis selekcininkas
Richard‘as Jaynes. Jis sukūrė daugybę žemaūgių,
įspūdingais, ryškiais, įvairių spalvų žiedais augalų.
Bet ne visi jie gali augti mūsų šalyje. Gerai augs ir žiemos
siauralapės kalmijos veislė ‘Rubra‘. Tai tankus visžalis krūmelis,
lancetiškais, blizgančiais tamsiai žaliais lapais. Žiedai plataus
varpelio formos, po keleta tankiuose žiedynuose, tamsiai raudoni. Šis augalas
pražysta birželį ir yra labai dekoratyvus. Plačialapės
kalmijos ‘Kaleidoscope‘ veislės augalai yra tankiai šakoti. Jų
dalis šakelių tiesios, dalis kiek nusvirusios. Dešimties metų užauga
iki 60-80 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, lancetiški. Jauni ūgliai
žali su rausvu atspalviu. Žiediniai butonai tamsiai rožiniai, pražydę
žiedai raudoni su baltais vainiklapių kraštais. Kita
dekoratyvi, gerai auganti plačialapės kalmijos veislė, yra
‘Heart‘s Desire‘. Šių augalų žiediniai butonai raudoni, o žiedlapių
vidinė pusė su tamsiai raudonai rudomis dėmelėmis. Lapai
tamsiai žali, krūmas ovalus bei tankus. Plačialapės
kalmijos ‘Muas‘ veislės augalai penkiolikos metų užauga iki 80 cm
ir metro pločio. Jų lapai šviesiai žali, lancetiški, žiedai visiškai
balti. Geriausiai auga nuo vėjų apsaugotoje vietoje ir pusiau pavėsyje. Viena
pirmųjų raudonais žiedais sukurtų plačialapės kalmijos
veislių yra‘Ostbo Red‘. Šie augalai iki šių dienų populiarūs
Europos, Amerikos soduose. Jų lapai tamsiai žali, kiek mažesni nei rūšies.
Krūmai apvalūs, tankūs. Butonai ryškiai raudoni, o išsiskleidę
žiedai rožiniai. Labai dekoratyvūs augalai, nes žiedai skleidžiasi ne
vienu metu, todėl ant augalo būna ryškūs butonai ir šviesesni
žiedai. Mūsų
soduose kalmijos puikiai augs šalia kitų visžalių augalų:
rododendrų, pušų, kukmedžių. Dekoratyvūs deriniai bus
sodinant šalia kalmijų viržius, erikas, pierius bei daugiametes gėles,
kurios auga pusiau pavėsyje ir kiek rūgščioje dirvoje (raktažolės,
epimedžiai, astilbės, mažosios žiemės ir kt.). Puikiai atrodys
skirtingomis spalvomis žydinčių kalmijų grupės. Sodinant
pavienius augalus, juos reikia parinkti vyresnius, tankesnius. Jei kalmijos
pasodintos tinkamoje vietoje, jei dirva pralaidi, jei užtenka maisto medžiagų
bei drėgmės, jos yra tankiai
lapotais ūgliais ir žydi gausiai. Tada nustemba kiekvienas pamatęs jų
žiedus. Dėl visžalių lapų kalmijos dekoratyvios apskritus metus.
Šiaurės
Amerikoje, kalmijų gimtinėje, jos vertinamos ne tik kaip nuostabūs
dekoratyviniai augalai. Šioje šalyje, dėl visžalių lapelių,
jos dar vadinamos kalnų lauru, aviniu lauru ir ,,šaukštmedžiu“.
Pastarasis vardas todėl, kad jų medieną naudoja šaukštams, samčiams
išdrožti. Kalmijų mediena tanki, smulkios faktūros, o vyresnių
augalų gumbuota, todėl kartais išdrožiami gaminiai įdomiai
lenktais kotais. |
|