Kalmijos – augalai verti mūsų dėmesio

Danguolė Liagienė, dendrologė-biologė
el.pastas: danguole.liagiene@gmail.com  

Gegužė ir birželis - tai mėnesiai, kai daugelis sumedėjusių augalų stengiasi atkreipti į save dėmesį. Vieni, dar nesulapojus pražysta ryškiai geltonais (forsitijos), antri akinančio baltumo (pilkoji lanksva ‘Grefsheim‘), treti – alyviniais, rožiniais, raudonais žiedais. Šiuo metu pražysta ir kalmijos. Tai augalai, kuriuos pastebėjus norisi nusilenkti t.y.  žvilgtelėti iš arčiau į jų nedidelius, bet įspūdingus, ryškius žiedelius. Kalmijos yra erikinių šeimos augalai. Tai pačiai šeimai priklauso dažnai mūsų soduose auginami rododendrai, viržiai, erikos, tačiau kalmijų pavadinti populiariomis dar negalima. Mūsų soduose jos auginamos retai. Nors kalmijos nusipelno dėmesio.

Natūralios kalmijų augimvietės yra Šiaurės Amerikoje, Kuboje. Pirmą kartą gamtoje jos atrastos 1624 metais, bet suklasifikuotos vėliau nei po šimtmečio. 1753 metais sistematiko Karlo Linėjaus mokinys Pehr‘as Kalm‘as atvykęs ieškoti naujų augalų į Šiaurės Ameriką atrado kalmijas ir jų pavyzdžius nusiuntė mokytojui. Būtent jo vardu sistematikas ir pavadino atrastus augalus. Šiuo metu yra žinomos 7-ių rūšių kalmijos. Tai visžaliai krūmai ar neaukšti, iki 3- 9 metrų, medeliai. Gamtinėse augimvietėse jos auga ant uolų šlaitų, kalnuotuose retuose lapuočių bei mišriuose miškuose, miškų pakraščiuose. Kalmijos dažnai auga sąžalynais, užklodamos didžiulius plotus bei užimdamos miško žemesnio ardo pagrindinių augalų vietą.

Europos soduose tai populiarūs, sodinami kaip akcentiniai, gyvatvoriniai augalai. Anglijoje kalmijos už dekoratyviasias savybes yra pelniusios gana daug apdovanojimų.

Lietuvoje negausiai auginamos dviejų rūšių kalmijos: plačialapė (Kalmia latifolia L.) ir siauralapė (Kalmia angustifolia L.). Plačialapė kalmija natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje, nuo Meino iki Floridos bei Vakarų Indianos ir Luizianos. Ši kalmija yra Konektikuto ir Pensilvanijos valstybinis augalas. Siauralapė kalmija paplitusi Šiaurės Amerikos rytuose.

Plačialapė kalmija auga lėtai, dvidešimties metų pasiekia apie 1,5 m. Jos visžaliai lapai yra odiški, ovalūs ar plačiai lancetiški, 5-10 cm ilgio, 3-5 cm pločio, lygiais, truputį žemyn užsirietusiais kraštais, su trumpu koteliu, retkarčiais bekočiai. Lapų viršus tamsiai žalias, žvilgantis, apačia kiek šviesesnė. Žiedai kekėse, būna balti ir rožiniai, plataus varpelio ar plačios taurės formos. Jie išsidėstę ūglių viršūnėse. Žydi dažniausiai dvi savaites. Žiedai žydėjimo pabaigoje pašviesėja. Žiedinius pumpurus sukrauna vasarą kitų metų žydėjimui. Ir žiedai, ir žiediniai pumpurai ryškūs, pastebimi bei įspūdingi.

Siauralapė kalmija yra mažesniais lapeliais bei žiedais nei plačialapė.

Kalmijos yra tankūs, ovalios formos krūmai. Jų kamienų žievė negiliai vagota, vyresnių augalų kiek gumbuota, rudos spalvos.

Kaip dauguma erikinių šeimos augalų, kalmijos geriausiai auga rūgščioje (pH apie 5), purioje, lengvoje ir pralaidžioje dirvoje. Jų šaknys kuokštinės, smulkios, susiraizgiusios ir paviršinės, todėl pakanka negilaus derlingo dirvos sluoksnio. Šie augalai geriausiai auga pusiau pavėsyje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Atviroje saulėtoje vietoje augančių kalmijų lapai pašviesėja, o visiškame pavėsyje jų ūgliai ištįsta, yra negausiai lapoti bei silpniau žydi.

Kalmijos atsparios trumpalaikėms  sausroms, bet užsitęsus nelietingam periodui jas reikia laistyti. Šiuos augalus galima genėti: anksti pavasarį iškirpti nudžiuvusias, kreivai išaugusias šakeles, po žydėjimo pašalinti nužydėjusius žedynus. Jie pašalinami tuo atveju, jei nerenkame sėklų dauginimui. Sėklomis dauginamos kalmijų rūšys, o veislės dažniausiai pusiau sumedėjusiais auginiais.   

Šiuo metu yra žinoma nemažai plačialapės bei siauralapės kalmijų veislių. Daugelio jų autorius yra amerikietis selekcininkas Richard‘as Jaynes. Jis sukūrė daugybę žemaūgių, įspūdingais, ryškiais, įvairių spalvų žiedais augalų. Bet ne visi jie gali augti mūsų šalyje. Gerai augs ir žiemos siauralapės kalmijos veislė ‘Rubra‘. Tai tankus visžalis krūmelis, lancetiškais, blizgančiais tamsiai žaliais lapais. Žiedai plataus varpelio formos, po keleta tankiuose žiedynuose, tamsiai raudoni. Šis augalas pražysta birželį ir yra labai dekoratyvus.

Plačialapės kalmijos ‘Kaleidoscope‘ veislės augalai yra tankiai šakoti. Jų dalis šakelių tiesios, dalis kiek nusvirusios. Dešimties metų užauga iki 60-80 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, lancetiški. Jauni ūgliai žali su rausvu atspalviu. Žiediniai butonai tamsiai rožiniai, pražydę žiedai raudoni su baltais vainiklapių kraštais.

Kita dekoratyvi, gerai auganti plačialapės kalmijos veislė, yra ‘Heart‘s Desire‘. Šių augalų žiediniai butonai raudoni, o žiedlapių vidinė pusė su tamsiai raudonai rudomis dėmelėmis. Lapai tamsiai žali, krūmas ovalus bei tankus.

Plačialapės kalmijos ‘Muas‘ veislės augalai penkiolikos metų užauga iki 80 cm ir metro pločio. Jų lapai šviesiai žali, lancetiški, žiedai visiškai balti. Geriausiai auga nuo vėjų apsaugotoje vietoje ir pusiau pavėsyje.

Viena pirmųjų raudonais žiedais sukurtų plačialapės kalmijos veislių yra‘Ostbo Red‘. Šie augalai iki šių dienų populiarūs Europos, Amerikos soduose. Jų lapai tamsiai žali, kiek mažesni nei rūšies. Krūmai apvalūs, tankūs. Butonai ryškiai raudoni, o išsiskleidę žiedai rožiniai. Labai dekoratyvūs augalai, nes žiedai skleidžiasi ne vienu metu, todėl ant augalo būna ryškūs butonai ir šviesesni žiedai.

Mūsų soduose kalmijos puikiai augs šalia kitų visžalių augalų: rododendrų, pušų, kukmedžių. Dekoratyvūs deriniai bus sodinant šalia kalmijų viržius, erikas, pierius bei daugiametes gėles, kurios auga pusiau pavėsyje ir kiek rūgščioje dirvoje (raktažolės, epimedžiai, astilbės, mažosios žiemės ir kt.). Puikiai atrodys skirtingomis spalvomis žydinčių kalmijų grupės. Sodinant pavienius augalus, juos reikia parinkti vyresnius, tankesnius. Jei kalmijos pasodintos tinkamoje vietoje, jei dirva pralaidi, jei užtenka maisto medžiagų bei drėgmės, jos yra  tankiai lapotais ūgliais ir žydi gausiai. Tada nustemba kiekvienas pamatęs jų žiedus. Dėl visžalių lapų kalmijos dekoratyvios apskritus metus.   

Šiaurės Amerikoje, kalmijų gimtinėje, jos vertinamos ne tik kaip nuostabūs dekoratyviniai augalai. Šioje šalyje, dėl visžalių lapelių, jos dar vadinamos kalnų lauru, aviniu lauru ir ,,šaukštmedžiu“. Pastarasis vardas todėl, kad jų medieną naudoja šaukštams, samčiams išdrožti. Kalmijų mediena tanki, smulkios faktūros, o vyresnių augalų gumbuota, todėl kartais išdrožiami gaminiai įdomiai lenktais kotais.

Last modified: balandis 01, 2014