[Under Construction]

 

Pavasario uvertiūra papuošta daūrinio rododendro žiedais

Danguolė Liagienė, dendrologė-biologė
el.pastas: danguole.liagiene@gmail.com  

Daūrinis rododendras (Rhododendron dauricum L.) pražysta anksti pavasarį, yra atsparus mūsų permainingoms ir šaltoms žiemoms, todėl jį dendrologų draugija paskelbė metų augalu. Ankstyvą balandžio mėnesį, kartais net nenutirpus sniegui, daūrinis rododendras pražysta dailiais violetiškai rožiniais žiedeliais. Tuomet jį visi pastebi, o jis stengiasi, žydi gausiai ir jei pakanka drėgmės, net ištisą mėnesį. Jis svarbus, nes pradeda rododendrų žydėjimo sezoną.

Natūraliai gamtoje daūriniai rododendrai paplitę plačiai: Rusijoje (rytinėje Sibiro dalyje), Mongolijoje, Šiaurės Kinijoje, Japonijoje. Pirmasis daūrinį rododendrą aprašė švedų mokslininkas, botanikas, sistematikas Karlas Linėjus, 1753 metais. XVIII amžiuje jis pradėtas auginti Sant Peterburgo botanikos sode. Tuo metu Rusijos vyriausybė organizavo nemažai ekspedicijų į Kaukazą, Uralą, Sibirą bei Kamčiatką. Tarp Centrinės Azijos augalų tyrinėtojų buvo vokiečių gamtininkas, Rusijos Mokslų akademijos profesorius P. S. Palasas (Peter Simon Pallas). 1771 - 1773 metais jis tyrė ir rinko augalus aukštutiniame Amūro baseine, Kaspijos jūros, Altajaus ir Uralo kalnų rajonuose, Kryme bei Kaukaze. P. S. Palasas aprašė rododendro genties rūšis natūraliai paplitusias rytų Europoje ir Azijoje: tarp jų buvo ir daūrinis rododendras. Jis buvo rastas Rusijos rytinėje Baikalo ežero dalyje, Daūrijoje, kurios vardu ir buvo pavadintas. Tais pačiais 1780 metais, daūrinis rododendras iš Sant Peterburgo botanikos sodo atkeliavo į Angliją. Tai pirmasis Rusijos rododendras pradėtas auginti Anglijos soduose.

Daūrinis rododendras labai varijuojanti rododendrų rūšis. Priklausomai nuo gamtinės augimvietės daūrinis rododendras gali būti visžalis, pusiau visžalis ar vasaržalis. Gali skirtis lapų dydis, forma, žiedų spalva. 1787 m. visžalis šios rūšies varietetas (var. sempervirens) buvo aprašytas ir nupieštas jo vaizdas Viljamso Kurto ,,Botanikos žurnale“ (Curtis‘s Botanical Magazine). Pagal iki šių dienų išlikusius piešinius yra manoma, kad piešinyje pavaizduotas augalas tuo metu augo Edinburgo botanikos sode, Škotijoje. 1980 m. anglų sistematikas, botanikas J. Kulenas (James Culllen) patvirtino šį teiginį. Daūrinio rododendro visžalį varietetą (var. sempervirens) 1798 metais iš Rusijos atvežė anglų botanikas Tomas Belas (Thomas Bell). Kitas anglų botanikas Robertas Belderas (Robert de Belder) dar kartą atvežė į Angliją daūrinio rododendro visžalio varieteto sodinukus. Jie buvo išauginti iš sėklų surinktų Rusijoje, bet pavadinti kitu vardu Rhododendron ledebourii.  Rusijoje dar ilgą laiką buvo išskiriamos dvi rūšys Rhododendron dauricum ir Rhododendron ledebourii. Bet šiuolaikiniai augalų fiziologiniai, genetiniai tyrimai aiškiai įrodo, kad tai vienos rūšies augalai. Daūrinio rododendro visžalis varietetas nuo tipinės rūšies skiriasi tuo, kad yra visžalis, kompaktiškas krūmas, pavienias žiedais ir žydi kiek vėliau.

1839 m. į Angliją iš Japonijos natūralių augimviečių atkeliavo  baltažiedė daūrinio rododendro dekoratyvioji forma. Japonijoje paplitę daūriniai rododendrai nuo Rusijos rododendrų skyrėsi tuo, kad yra žemesni, kompaktiškesi, mažesniais lapeliais. 

Rusijoje daūrinis rododendras auga beržų, maumedžių miškų pakraščiuose, upių pakrantėse. Miškų žemesniame arde jie dažnai užima dominuojančio augalo pozicijas. Kitose augimvietėse jie sudaro ištisus sąžalynus. Miškuose šie rododendrai užauga aukštesni, nei augdami atvirose saulėtose augimvietėse. Rusijos mokslininkai nustatė, kad daūrinis rododendras natūraliose augimvietėse gyvena iki 80-120 metų.

Tik atradus daūrinį rododendrą gamtoje, buvo tiriamos jo naudingos savybės. Jau pirmieji Sibiro augalų tyrinėtojai, pastebėjo, kad vietiniai gyventojai vartoja daūrinio rododendro lapelių arbatą gydant peršalimą, bronhitą. Jo arbatą (arbatinis šaukštelis stiklinei vandens) geria esant galvos skausmams, kaip atsikosėjimą lengvinančią, prakaitą bei šlapimą varančią. Vietiniai gyventojai daūrinio rododendro arbatą vartoja kaip nervų sistemą raminančią, širdies darbą stiprinančią, norėdami sumažinti arterinį kraujo spaudimą. Žievės užpilą vartoja esant ūmiai dizenterijai.

Rusijos mokslininkai nustatė, kad rododendruose yra vitamino C. Jo daugiausia būna pavasarį, t.y. aktyviu lapų ir ūglių augimo metu. Jų duomenimis daūrinis rododendras turi 144 mg / % vitamino C. Gal būt todėl pavasrį paukščiai (varnos, balandžiai) noriai nulesa rododendrų pumpurus ir jaunus lapelius. 

Rusų keliautojas V. K. Arsenevas savo knygoje, pasakoja apie daūrinio rododendro poveikį nevėjuotą, karštą, saulėtą dieną. Nepratusiam keliautojui užėjus į šio rododendro sąžalynus gali pasidaryti bloga, nes jis į orą gausiai išskiria etrinių aliejų. Nustatyta, kad jaunuose šio rododendro lapuose yra eterinių aliejų 0,05-1,1%.

Mūsų želdynuose auginamas daūrininis rododendras yra pusiau visžalis, padrikas, netvarkingas krūmas. Užauga iki 1,5 – 2,5 m aukščio. Jauni ūgliai padengti smulkiais, rudais žvyneliais, plaukuoti. Lapai odiški, pailgai elipsiški, 1-3,6 cm ilgio ir  5-20 mm pločio buku plačiu pagrindu, kiek nusmailėjusia viršūne ir ryškiomis lapo gyslomis. Viršus lapo lygus, tamsiai žalias, apačia šviesesnė, tankiai padengta rudais smulkiais žvyneliais. Lapkotis 5 mm ilgio, žvynuotas. Ūgliai ir lapai stipriai kvepia (kvapas panašus į miške augančių gailių). Žiedyne 1-3 žiedai, dažniau išsidėstę ūglių viršūnėse, rečiau pažastyse. Žiedkotis trumpas, iki kelių milimetrų ilgio, žvynuotas, kartais plaukuotas. Žiedai rožiniai, violetiškai rožiniai iki 2  cm ilgio ir  3,5 cm skersmens. Žydi balandžio mėnesį, jei ruduo šiltas, gali pakartotinai išsiskleisti pavieniai žiedai.

Daūrinio rododendro labai svarbios, išskirtinės savybės yra ankstyvas žydėjimas ir atsparumas žemoms minusinėms temperatūroms, iki -25 -30 şC. Būtent dėl jų daugelis įvairių šalių selekcininkų naudojo šį rododendrą hibridizacijoje, kuriant naujas veisles. Pirmasis jį kryžmino selekcininkas Isakas Davis (Isaac Davis) 1860 metais, su R. ciliatum ir gavo žymųjį, pelniusį keletą apdovanojimų  hibridą  ‘Praecox‘ , tamsiai raudonais žiediniais pumpurais ir rusvai violetiniais žiedais. Jis pradeda žydėti labai ankstyvame amžiuje ir žydi anksti pavasrį. Kitas selekcininkas  Feterhofas (W. Fetterhoff) 1881 m. sukryžmino daūrinį rododendrą su R. minus ir gavo hibridą ‘Dutchman Joe‘- kompaktišką, vasaržalį, rožiniais žiedais augalą. 1972 m.  selekcininkui Baldsiefenui (W. Baldsiefen) pavyko gauti  šviesiai rožiniais, tvirtais žiedais ‘Bellvale‘ hibridus (buvo kryžminti baltažiedis R. dauricum x R. minus var. minus). 1978 -1987 mm. buvo gauti baltažiedžiai, pusiau visžaliai ‘Hudson Bay‘, (kryžmino D. Leach  R. dauricum su baltažiedžiu R. minus hibridu) ir ‘Beatrice Hyde‘  (selekcininkas R. Murcott  kryžmino baltažiedį R. minus var minus su baltažiedžiu R. dauricum) rododendrai. Pastarojo žiedynai tvirti juose  iki 14 žiedų. 1987 m. selekcininkas Levis (G. D. Lewis) gavo  ‘Alfreda Wiaczek‘ rododendrus, kurių žiediniai pumpurai ryškiai rožiniai, o išsiskleidę žiedai violetiškai rožiniai baltu viduriu. Žiedyne iki 12 žiedų. Rudenį jų lapeliai nusidažo tamsiai raudonai.

Turbūt žinomiausi yra selekcininko E. Mezito (Ed Mezitt)  ‘P.J.M.‘ hibridai, kurie gauti 1939 metais sukryžminus R. minus var minus su R. dauricum var. sempervirens. Jie gerai auga atvirose saulėtose vietose, žydi rožiniais žiedais. Vėliau to paties selekcininko buvo gauti ‘PJM Elite‘ (rožiniai žedai), ‘Regal‘(ryškiai rožinių žiedelių iki 15 žiedyne), ‘Black Satin‘(tvirtais žiedynais, juose dažniausiai po 5 ryškiai rožinius žiedelius), ‘Victor‘(panašus į ‘P.J.M.‘), ‘Minaura‘(žiedai violetiškai rožiniai), ‘April Snow‘(žiediniai pumpurai šviesiai gelsvai žalios spalvos, o išsiskleidę žiedai visiškai balti, pilnaviduriai). Visi be išimties gauti hibridai yra labai ištvermingi žiemą, anksti žydi, o jų liekantys žiemoti lapeliai ruduoja, raudonuoja.

Dar yra žinomos veislės: ‘Madison Snow‘-visiškai baltos spalvos žiedai, švelniai kvepiantys‚ ‘Midwinter‘, ‘April Dawn‘,‘Arctic Pearl‘ -šviesiai rožiniais žiedai, ‘Colts Neck Rose’- žiediniai pumpurai ryškiai rožiniai, o išsiskleidę žiedai šviesesni.

Želdynuose daūrinis rododendras ir jo veislės gali būti plačiai auginamos. Kadangi tai dažniausiai netvarkingi, padriki krūmai, tai patartina juos sodinti grupėmis po kelis augalus. Jie gali augti atviroje saulėtoje vietoje ir pusiau paunksmėje. Gali būti sodinami vejoje, šalia takelių, poilsio vietų, visur, kur norime atkreipti dėmesį.

Galima daūrinius rododendrus sodinti į vazonus ir papuošti įėjimą į namus, įstaigas, kavines. Kadangi daūriniai rododendrai drėgmę mėgstantys augalai, jie puikiai auga šalia vandens telkinių: ežerų, upių, baseinų, fontanų. Nuostabus žydinčių rododendrų atspindys vandenyje! Daūriniai rododendrai puikiai atrodo kai auga šalia įvairių spygliuočių: pušų, maumedžių, kėnių, cūgų. Spygliuočiai – nuostabus, žalias rožiniais, balatais žiedais apsipylusių rododendrų fonas. Pavieniai rododendrai ar jų grupės tinka šalia griežtų formų spygliuočių gyvatvorių. Be to, šie augalai dekoratyviai atrodo šalia visžalių lapuočių: kaulenių, ožekšnių, bugienių, žiemių, gaulterijų, erikų, pierių ir kt. Įvairių rūšių erikas, viržius rekomenduojama sodinti šalia smulkialapių daūrinių rododendrų. Šalia jų dekoratyviai atrodo ir gerai auga įvairūs žoliniai daugiamečiai augalai: raktažolės, epimedžiai, šilokai, šilingės, viksvos, paparčiai. Galima šalia sodinti ir krokus, snieguoles, sciles, narcizus, tulpes, įvairias lelijas.

 


Last modified: balandis 01, 2014