Pieris augalas ar drugelis?

Danguolė Liagienė, dendrologė-biologė
el.pastas: danguole.liagiene@gmail.com  

Dekoratyvinis augalas pieris pavadintas Senovės Graikų karaliaus Pieros vardu. Pagal graikų mitologiją, karalius Pieros turėjo devynias dukras, graikų deives, mokslo ir meno globėjas, kurių grožis buvo stulbinantis, kaip ir jo vardu pavadinto augalo. Pierio vardu yra pavadinti ir keli drugeliai: Pieris brassicae - kopūstinis baltukas, Pieris rapae – ropinis baltukas, Pieris napi - griežtinis baltukas. Visi jie gamtininko, profesoriaus Ričardo Kazlausko duomenimis randami Lietuvoje. Nepaisant to, kad pierio vardas seniai žinomas, augalas tuo vardu mažai kam pažįstamas ir mūsų soduose retai auginamas.

Nuo mūsų priklauso, kurį augalą savo sode vadinsime ,,sodo žvaigžde”. Ja gal būti  raktažolė, šilokas, forsitija, rododendras ir pan. Sodo žvaigžde tituluoti galima visžalį, apskritus metus dekoratyvų, neaukštą krūmą pierį.

Pieris erikinių šeimos augalas, kuriai priklauso populiarūs dekoratyviniai augalai: rododendrai, viržiai, erikos ir kt. Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs ir lengvai randantys vietą įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. Pierių populiariais dar negalima pavadinti.

Pierio gentyje yra 7-ių rūšių augalai, kurie paplitę Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje ir Himalajuose. Šios genties augalai yra visžaliai įvairaus aukščio krūmai. Yra ir vijoklinių augalų (Pieris phillyreifolia), deja mūsų soduose jie neaugs. Mūsų šalies botanikos ir privačiuose soduose auginami dviejų rūšių pieriai: gausiažiedis (Pieris floribunda) ir japoninis (Pieris japonica).

Gausiažiedis pieris paplitęs Šiaurės Amerikoje, nuo Virdžinijos iki Floridos, kalnuose.

Tai visžalis, tankus, stačiomis šakomis ir kiek nulinkusiomis šoninėmis šakelėmis krūmas. Gausiažiedis pieris užauga iki 2-3 m aukščio ir panašaus pločio. Jis auga lėtai, per vegetacijos sezoną priauga 10-12 cm.  Šios rūšies pierio lapai lancetiški arba pailgai ovalūs, iki 9 cm ilgio, smailiaviršūniai, odiški, pliki, tamsiai žali. Žiedai balti, tankiose, stačiose, viršūninėse 5-12 cm ilgio, stačiose šluotelėse. Žiedelių forma panaši į pakalnučių. Žydi pavasarį, balandį-gegužę ir žydi ilgai 4- 5 savaites. Kitų metų žydėjimui žiedus sukrauna jau vasarą, liepą- rugpjūtį. Todėl augalas dekoratyvus ir žiemą, su rusvai rudais žiediniais pumpurais tamsiai žalių lapų fone.

Keletas gausiažiedžio pierio hibridų, galėtų augti mūsų soduose. Veislės ‘Millstream’ augalai auga labai lėtai ir yra kompaktiški, ovalios formos. Kitose šalyse populiarus gausiažiedžio ir japoninio pierių hibridas ‘Brouwer’s Beauty’, nes yra tankus, kompaktiškas krūmas, tamsiai žaliais blizgančiais lapeliais. Jo jauni ūgliai gelsvi, žiedai šviesiai rožiniai.

Japoninis pieris paplitęs Rytų Kinijoje, Taivano saloje ir Japonijos kalnuotuose miškuose. Nors Lietuvos klimatas šiam krūmui per šaltas, tačiau sodybose jis plinta sparčiau nei gausiažiedis. Jį žiemai reikia uždengti.

Abu japoninis ir gausiažiedis pieriai,  tankūs, gausiai lapoti, kiek nusvirusiomis šoninėmis šakomis krūmai. Japoninis pieris auga lėtai. Užauga iki 2-3 m aukščio. Labai gerose sąlygose užauga ir aukštesnis (Bremeno parke, Vokietijoje). Japoninio pierio pavasariniai jauni lapeliai įvairių raudonos spalvos atspalvių, o suaugę tamsiai žali, žvilgantys, odiški, šviesesne apatine puse, pailgai kiaušiniški ar lancetiški, iki 3-8 cm ilgio. Žydi gausiai baltais, švelniai kvepiančiais žiedeliais. Jie susitelkę iki 15 cm ilgio nusvirusiose šluotelėse. Žydi balandį-gegužę. Pagal žiedynus galima atskirti gausiažiedį pierį  nuo japoninio: japoninio pierio šluotelės nulinkę, o gausiažiedžio stačios.

Japoninis pieris įdomesnis selekcininkams, todėl jo yra žymiai daugiau veislių nei gausiažiedžio, kurios skiriasi ūglių, lapelių, žiedų spalvomis. Populiariausios yra šios veislės: ‘Blush’ – lapai tamsiai žali, besiskleidžiantys žiedai raudoni, vėliau balti.

‘Debutante’ –platus, neaukštas iki 1-1,5 m aukščio ir panašaus pločio, kompaktiškas, lėtai augantis krūmas. Žiedai balti, gausiai žydi. Atsparus užterštam miesto orui, gali augti atviroje saulėtoje nuo vėjų apsaugotoje vietoje.

‘Flamingo’ – iš pradžių žiedai tamsiai raudoni, vėliau ryškiai rožiniai.

‘Little Heath’ – žemas, tankus krūmas. Lapai iki 3 cm ilgio, jauni rausvi, vėliau sidabriškai baltai margi.

‘Forest Flame’- tankus, kompaktiškas, vertikaliomis šakomis lėtai augantis krūmas. Tik išsiskleidę jauni lapeliai tamsiai raudoni, vėliau rožiniai, o suaugę lapai tamsiai žali, blizgantys. Žiedai balti, iki 12 cm ilgio nusvirusiose  šluotelėse. Gerai auga saulėtose vietose ir paunksmėje.

‘Mountain Fire’ – jauni lapai ryškiai raudoni, vėliau kaštoniniai, spalva išsilaiko ilgai, o vasarą jie yra tamsiai žali. Dekoratyvus būtent dėl lapų.  Žiedai balti.

‘Red Mill’ – jauni lapeliai raudoni, suaugę tamsiai žali. Žiedai balti.

‘Variegata’ – visžalis, neaukštas, tankus krūmas. Užauga iki 0,8-1 m aukščio. Anglijoje šie augalai užauga žymiai aukštesni. Lapai nelygūs (nesimetriški), iki 2,5-5 cm ilgio, lapų kraštuose su plačia geltonai balta juosta, abi lapo pusės blizgančios. Žiedai balti. Gerai auga pusiau pavėsyje, nuo vėjų apsaugotose vietose.

‘Valley Rose’ – žiedai šviesiai rožiniai, lapai tamsiai žali.

‘White Cascade’- žiedai balti, iki 15 cm ilgio nusvirusiose kekėse.

Visų rūšių bei veislių pierių augimo sąlygos panašios. Pierių šaknys yra smulkios, plačiai pasklidę dirvos paviršiuje, todėl geriau auga purioje, pralaidžioje vandeniui ir orui dirvoje. Sunkiose, užmirkusiose dirvose šie augalai skursta, praranda atsparumą ligoms bei kenkėjams. Nors pieriai gerai auga pralaidžiose, nudrenuotose dirvose, bet jos turi būti pakankamai drėgnos.  Jie jautrūs sausrai, karštam sausam orui, todėl tokiu laikotarpiu juos reikia laistyti. Pieriai nereiklūs dirvos derlingumui, auga priesmėliuose, durpingose rūgščiose dirvose. Sode šiuos augalus turėtume sodinti pusiau pavėsyje, nuo vėjų apsaugotose vietose. Pasodinti visiškame pavėsyje pieriai silpnai žydi, o augančių saulėtose, karštose vietose lapai pašviesėja, atsiranda rudų nudegimo dėmių. Jau nusprendę įsigyti šiuos augalus turėtume iš karto apgalvoti kur juos sodinsime, nes persodinimo šie augalai nemėgsta.

Pieriai lėtai auga, tai juos sėkmingai galima auginti konteineriuose, kurie turėtų būti pastatomi pusiau pavėsyje nuo vėjų apsaugotose vietose. Bet svarbu pakankamai laistyti, kad neperdžiūtų. Pierius galima sodinti prie kitų pusiau pavėsyje augančių ir visžalių augalų: rododendrų, pušų, cūgų, kėnių, kukmedžių ir kt. Alpinariumuose jie gerai augs šalia aukštesnių augalų, kurie jiems sudarys pusiau pavėsį. Pieriai sėkmingai augs po keletą grupėse, tai bus apskritus metus dekoratyvios augalų grupės. Jais galima suformuoti neaukštas gyvatvores, bet genėti reikia po žydėjimo. Kitu atveju nukirpsime žiedinius pumpurus ir jie nežydės.

Last modified: balandis 01, 2014