Raudonlapiai augalai

Danguolė Liagienė, dendrologė-biologė
el.pastas: danguole.liagiene@gmail.com  

Sode vyraujanti spalva yra žalia. Žalia spalva sodui suteikia vientisumo, išbaigtumo įspūdį, be to, ši spalva yra lyg fonas daugeliui kitos spalvos augalams. Tik žalumoje skendinčiame sode jausimės ramiai, bet pasigesime spalvų. Spalvingi, ryškūs ir kontrastingi dekoratyvinių augalų deriniai suteikia žaismingumo, linksmumo. Su žalia spalva kontrastuoja raudona. Raudona – stipri spalva. Jautresnius žmones ji gali net suerzinti.  Sode raudona spalva neturėtų vyrauti (nebent rudenį), bet keletas raudonlapių augalų žalią sodą  paįvairins. Yra gana daug raudonos spalvos atspalvių, todėl ir raudono pigmento turintys augalų lapai būna įvairių atspalvių: purpuriniai, mėlynai raudoni, rudai raudoni, oranžiniai raudoni, net juodai raudoni. Labiausiai paplitę purpuriniais bei rudai raudonais lapais dekoratyviniai augalai.

Dekoratyvinių medžių ir krūmų lapų spalvos ryškumas priklauso nuo augalo gyvybingumo, augimo sąlygų, amžiaus. Raudonlapiai medžiai ir krūmai sodriausios spalvos būna tada, kai auginami atviroje saulėtoje vietoje.

Daugelio medžių ir krūmų raudona lapų spalva gali būti ryški ištisą vegetacijos periodą. Raudonlapiai yra trakinio klevo (Acer campestre) kultivaro ‘Red Shine‘ augalai. Kito šios rūšies kultivaro ‘Royal Ruby‘lapai – purpuriniai. Šie augalai mėgsta derlingą dirvožemį, yra atsparūs šalčiams ir sausroms.

Lietuvoje pradėti auginti neseniai plaštakiškojo klevo (Acer palmatum)  kultivarai. Jie mūsų klimato sąlygomis užauga nedideli medeliai. Daugumos šios rūšies kultivarų paviršinė šaknų sistema, todėl pasodintų sausose saulėtose vietose, jų pomedžius reikia pamulčiuoti, nes jie mėgsta drėgnesnes, vėsesnes dirvas. Be to, dirvos turi būti gerai drenuotos, pralaidžios, humusingos ir silpnai rūgščios. Jauni medeliai šaltą žiemą dažnai apšąla, o anksti išsiskleidę lapeliai dažnai nukenčia nuo vėlyvų pavasarinių šalnų. Todėl, žiemai juos reikia pridengti.  Lietuvoje pradedami auginti šie plaštakiškojo klevo kultivarai: ‘Atropurpureum‘ – tamsiai purpuriniais lapais; ‘Bloodgood‘- lapai giliomis skiautėmis, tamsiai raudoni, rudenį šviesiai raudoni; ‘Dissectum Atropurpureum‘- lapai giliai plunksniškai karpyti, raudonai purpuriniai, rudenį – gelsvai rudi; ‘Dissectum Garnet‘ – panašus į aukščiau aprašytą, tik purpurinė lapų spalva išlieka iki rudens.

Mažiau priežiūros rūpesčių bus auginant paprastojo klevo (Acer platanoides) raudonlapius kultivarus. Dauguma šių augalų yra medžiai iki 30 m aukščio, ovališka, tankia laja. Auga sparčiai iki 30-50 m. Mėgsta purius, humusingus, vidutinio drėgnumo priemolius ir priesmėlius. Blogai auga užmirkusiose ir sausose dirvose. Populiariausi kultivarai:‘Crimson King‘ – ryškiai purpuriniais lapais; ‘Faassens‘s Black‘- lapai drumstai purpuriniai; ‘Royal Red‘- tik išsiskleidę lapai šviesiai raudoni, vėliau tamsiai raudoni.

Populiarūs mūsų želdynuose yra įvairių rūšių bei kultivarų raugerškiai. Tai nereiklūs dirvai augalai, gerai auga lengvuose priesmėliuose, atsparūs vasaros karščiams ir trumpalaikėms sausroms. Jie nebijo stambių medžių šaknų konkurencijos. Dėl šių savybių, raugerškius galima auginti konteineriuose, sodeliuose ant stogo. Dekoratyvūs, raudonlapiai yra paprastojo raugerškio (Berberis vulgaris) kultivarai ‘Atropurpurea‘ -  raudonai purpuriniais lapais; ‘Violacea‘ – tamsiai purpuriniais lapais. Pastarasis užauga iki 2 m aukščio ir yra tankus, dygliuotas, kiek išlinkusiomis šakelėmis krūmas. Žydi gegužės antroje pusėje –birželio pradžioje, geltonais žiedeliais. Žiedai stipriai kvepiantys. 

Dažnai soduose auginami Tunbergo raugerškio (Berberis thunbergii) raudonlapiai kultivarai ‘Atropurpurea‘- 1,5 m aukščio ir tokio pat skersmens, tankiomis šakomis krūmas. Lapai ryškiai purpuriniai, rudenį skaisčiai raudoni; ‘Atropurpurea Nana‘- 0,60 cm aukščio ir apie metrą pločio kompaktiškas krūmas; ‘Bagatelle‘ – lėtai augantis, kompaktiškas, pusrutuliškas žemaūgis krūmas, raudonai purpuriniais lapeliais;‘Golden Ring‘ – 1-1,5 m aukščio, tiesiomis pagrindinėmis ir lenktomis šoninėmis šakelėmis krūmas. Lapai ryškiai purpuriniai su siauru geltonu ar žaliu pakraščiu; ‘Red Chief‘- greitai augantis tiesiomis pagrindinėmis ir lenktomis šoninėmis šakelėmis. Išsiskleidę lapai ryškiai purpuriniai, rudenėjant - ryškiai raudoni; ‘Red Pillar‘- stačiomis glaustomis šakelėmis krūmas, ryškiai raudonai purpuriniais lapeliais; ‘Rose Glow‘- apie 1 m aukščio ir panašaus pločio lenktomis šakelėmis krūmas, lapai raudonai purpuriniai, balsvomis, šviesiai rausvomis dėmėmis; ‘Helmond Pillar’ – 1-1,5 m aukščio krūmas stačiomis, glaustomis šakomis, lapai tamsiai purpuriniai.

Kiek retesni soduose otavinio raugerškio (Berberis x otawensis) kultivarai ‘Superba‘-lapai purpuriniai, rudenį ryškiai raudoni; ‘Auricoma‘- aukštas ir platus (iki 2-2,5 m), tiesiomis, stipriomis šakomis krūmas. Lapai tamsiai raudoni melsvu atspalviu ir geltonais kraštais.

Raugerškio (Berberis x media) ‘Red Jewel‘tik išsiskleidę lapai tamsiai raudoni, vėliau tamsiai rudai žali.Tai pusiau visžalis, kompaktiškas, 1-2 m aukščio ir panašaus pločio krūmas.

Neįprasti soduose, bet dėmesį atkreips karpotojo beržo (Betula pendula)  raudonlapiai kultivarai: ‘Purpurea‘-tik išsiskleidę lapai tamsiai raudoni, vėliau tamsiai purpuriniai; ‘Purpurea Gracilis‘ – svyrančiomis šakomis, tamsiai purpuriniais lapais medis.

Populiarus dekoratyvinis ir kultūrinis augalas yra paprastojo lazdyno (Corylus avellana) raudonlapis kultivaras ‘Fuscorubra‘(sin.‘Rotblattrige Zellernuss‘) - žirginiai, vaisiai (riešutai) raudonai purpuriniai, o lapai ryškiausi tik išsiskleidę, vėliau kiek išblunka - žalsvėja. Tai vidutiniškai reiklūs dirvožemiui ir šviesai, sparčiai augantys augalai. Derėti pradeda po 6-10 metų. Panašus į paprastąjį lazdyną, augantis krūmu ar medeliu, yra didžiojo lazdyno (Corylus maxima) kultivaras ‘Purpurea‘ – vaisiai raudonai rudi ir stambūs (apie 2 cm skersmens), lapai tik išsiskleidę šviesiai raudoni, vėliau tamsiai raudoni.

Lietuvoje nuo seno parkuose auginamas paprastasis bukas (Fagus sylvatica), o jo dekoratyvūs raudonlapiai kultivarai, kaip akcentiniai augalai dažnai sodinami sodybose, dendrologinėse kolekcijose. Raudonlapiai bukai geriau augs derlingose vidutinio sunkumo ir drėgnumo dirvose, nuo vėjo apsaugotose vietose. Populiariausi raudonlapiai kultivarai ir formos: f. purpurea – lapams skleidžiantis jie nusidažo tamsiai raudonai, vėliau – tamsiai žaliai, o rudenėjant – rudai raudonai; ‘Atropunicea‘ – tik išsiskleidę lapai tamsiai raudoni, vėliau juodai raudoni, blizgantys, o rudenėjant jie nusidažo geltonai ruda spalva; ‘Dawyck Purple‘ – glautašakis medis, tamsiai raudonais lapais; ‘Purpurea Pendula‘- lėtai augantis, simetriška plačia laja, trumpomis nusvirusiomis šakomis medis. Jauni lapeliai tamsiai raudoni, vėliau juodai raudoni, o rudenį – rudai raudoni; ‘Purpurea Tricolor‘- lapai purpuriniai, išmarginti šviesiai rausvomis ir raudonomis dėmėmis; ‘Rohanii‘ – lapai purpuriniai, negiliai plunksniškai skiautėti.

Kitas Lietuvoje nuo seno dvarų parkuose auginamas medis yra paprastasis ąžuolas (Quercus robur).  Dekoratyvi ąžuolo raudonlapė forma purpurascens. Šių stambių medžių jauni lapai purpuriniai, vėliau rusvai žali.

Dekoratyvūs raudonai purpuriniais lapais ir žiedais yra dygiosios (Prunus spinosa)  bei kaukazinės (Prunus cerasifera) slyvų kultivarai: ‘Purpurea‘,‘Trailblazer‘, ‘Nigra‘ ir ‘Pissardii‘. Šie dekoratyviniai medeliai (kartais aukšti krūmai) žydi prieš skleidžiantis lapams, nereiklūs dirvai, atsparūs susroms. Žydinčius augalus gausiai lanko bitės.

Įspūdingi, puošnūs augalai (ypač senesni) yra europinio pūkenio (Cotinus coggygria) raudonlapiai kultivarai: ‘Purpureus‘, ‘Royal Purple‘- tai platūs, rutuliški krūmai arba medeliai. Visą vasarą tamsiai raudonai purpuriniais lapais, o rudenį jie nusidažo skaisčiai raudonai. Žydi smulkiais rusvais žiedeliais, susitelkusiais ūglių viršūnėse puriose, plaukuotose šluotelėse, kurios kaip rūkas padengia augalą. ,,Rūkas“ augalą padengia ir sunokus sėkloms – tai nepaprastai gražu.   Dekoratyviojo pūkenio raudonlapiai augalai žiemą kartais apšąla, todėl jauni augalai prieš šalčius uždengiami.

Prieš sulapojant tamsiai rožiniams kanadinio cersio (Cersis canadensis) ‘Forest Pansy‘ kultivaro lapeliams, jis gausiai pražysta tamsiai raudonais žiedais. Tai retai soduose auginamas medelis, nes jauni augalai šaltą žiemą apšąla, be to reiklūs dirvos derlingumui, purumui, drėgmei.

Ne tokie reiklūs dirvai, atsparūs sausroms, gana greitai augantys yra tridyglės gledičijos (Gleditsia triacanthos) ‘Rubylace‘ kultivaro raudonlapiai medžiai. Jų jauni lapeliai purpuriniai, vėliau rusvai žali.

Kai pavasarį soduose baigia žydėti puošniosios magnolijos, galima gėrtis dekoratyvinių obelų (Malus ‘Royalty‘, Malus x purpurea – purpurinė obelis, Malus niedzwetzkyana – Niedzveckio obelis) gausiu žydėjimu. Vasarą šie augalai atkreips dėmesį įvairių raudonos spalvos atspalvių lapais, o rudenį džiugins spalvingais, ilgai ant šakelių išliekančiais vaisiais – obuoliukais.

Pavasarį, kai soduose baigia žydėti dekoratyviosios vyšnios, obelys ir alyvos ateina metas - veigelėms. Puošnūs, tamsiai rožiniais žiedais žydintys yra gražiažiedės veigelės (Weigela florida) ‘Purpurea‘ kultivarai. Tai neaukšti (iki 1 m), lėtai augantys augalėliai. Jų rudai raudoni lapai, rudenį ilgai išlieka ant šakelių. Kartais šaltomis žiemomis apšąla, bet šį žemaūgį krūmelį nesunku uždengti.

Labai dažnai soduose auginamas putinlapio pūslenio (Pchysocarpus opulifolius) tamsiai purpuriniais lapais kultivaras ‘Diabolo‘. Šis aukštas (iki 2-3 m), išlinkusiomis šakomis, sparčiai augantis krūmas nereiklus dirvožemiui, atsparus sausroms, puikiai žiemoja. Birželio mėnesį žydi baltais purpuriniu atspalviu žiedais.

Retas soduose, bet gali būti auginamas dažniau  juodauogio šeivamedžio (Sambucus nigra) kultivaras‘Guincho Purple‘. Tai iki 3-5 m aukščio ir panašaus pločio, greitai augantis krūmas. Pavasarį besiskleidžiantys lapeliai žali, vėliau tamsiai purpuriniai. Mėgsta purius, derlingus, kek drėgnokus dirvožemius. Kartais, šaltomis žiemomis jauni augalėliai apšąla.

Yra augalų kurių lapai raudoni pavasarį, o vasaros pabaigoje išblunka.

Paprastojo klevo (Acer platanoides) kultivarų ‘Reitenbachii‘, Schwedleri‘,‘Deborah‘,‘Crimson Sentry‘ besiskleidžiantys lapai rudai raudoni, vėliau tamsiai raudoni,  o antroje vasaros pusėje žali.

Uosialapio klevo (Acer negundo) kultivaro ‘Flamingo‘jauni lapeliai rausvi arba šviesiai žali su rausvais kraštais ir viršūnėle, vėliau rausvas atspalvis išblunka, kartais iki baltos spalvos.

Platanlapio klevo (Acer pseudoplatanus) kultivaro‘Brilliantissimum‘ augalų lapai pavasarį yra šviesiai rožinės ar oranžinės, vasarą - geltonos, o rudenėjant - gelsvai žalios saplvų.

Lapų spalva kelis kartus pasikeičia ir japoninio puošmedžio: pavasarį jie būna rausvi, vasarą – žali, o rudenėjant margi, geltoni bei skaisčiai raudoni. 

Per vegetaciją lapų spalva keičiasi dekoratyviosios obels (Malus) kultivaro ‘Profusion‘: pavasarį jie tamsiai raudonai rudi, vėliau žali su rudu atspalviu, o rudenį vėl nusidažo rudai raudona spalva.

Pavasarį raudonais blizgančiais lapeliais pasipuošia japoninio pierio (Pieris japonica) kultivarai ‘Red Mil‘, ‘Forest Flame‘, ‘Mountain Fire‘. Tai dekoratyvūs neaukšti (iki 1-1,5 m) visžaliai krūmeliai. Jie gali augti pusiau pavėsyje. Mėgsta humusingą, rūgščią, drenuotą dirvą. Kartai nukenčia nuo vėlyvų pavasarinių šalnų. 

Pasitaiko ir tokių dekoratyvinių augalų, kurių lapai nusidažo raudonai tik vasarą, pavyzdžiui, virgininės ievos (Padus virginiana)  kultivaro ‘Schubert‘ medelių. Šių augalų lapai  pavasarį žali, o vasaros pabaigoje - ryškiai purpurinai.

Kitų dekoratyvinių augalų raudoni, purpuriniai lapai būna rudenėjant. Tai daugelio klevų rūšių bei jų kultivarų augalai: (paprastasis klevas (Acer platanoides), ginalinis klevas (Acer ginnala), cukrinis klevas (Acer saccharum), pilkasis klevas (Acer griseum), raudonasis klevas (Acer rubrum), totorinis klevas (Acer tataricum) ir kt.).

Smulkiažiedžio kaštono (Aesculus parviflora) lapai rudenį nusidažo ryškiai raudona arba  oranžine spalvomis.

Gražiai rudenį parausta juodavaisės (Aronia melanocarpa) ir raudonvaisės (Aronia arbutifolia) aronijų lapeliai. Šie augalai dažniau auginami vaismedžių soduose.

Reta soduose, nes šaltomis žiemomis kartais apšąla – gausiažiedė sedula (Cornus florida). Rudenį jos lapeliai nusidažo raudonai violetine spalva.

Rudenį lapai paraudonuoja arba tampa oranžiniai ir ilgai nenukrenta gulsčiojo kaulenio (Cotoneaster horizontalis) bei jo kultivarų (‘Saxatilis‘ ir kt.).

Rytinė fotinija (Photinia villosa) retai auginama soduose, nors yra nereikli dirvai, anksti žydi baltais žiedais, o šviesiai raudoni vaisiai (obuolėliai) dažnai laikosi ant šakų per žiemą. Jos lapeliai rudenį nusidažo oranžiniai raudona spalva.

Dažnai pačioje matomiausioje sodo vietoje sodinami sparnuotasis ožekšnis (Euonymus alatus) ir jo kultivarai (‘Compactus‘), nes rudenėjant jų lapai nusidažo ryškia karmino raudona ar violetiniai raudona spalvomis.  

Yra ąžuolo rūšių, kurių lapai rudenį paraudonuoja: raudonasis ąžuolas (Quercus rubra), pelkinis ąžuolas (Quercus palustris), purpurinis ąžuolas (Quercus coccinea).

Rudenį anksti nukrenta, paraudonavę paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia) lapeliai. Bet visai neskuba kristi šermukšnių vaisiai, sunokę rugsėjį jie ant šakelių kabo iki žiemos arba kol nulesa paukščiai.  

Dažnai soduose, miesto skveruose, parkuose auginamas rūgštusis žagrenis (Rhus typhina). Rudenėjant jų lapai gražiai paraudonuoja.

Ryškiai raudoni ir ryškiai oranžiniai lapai rudenį yra raukšlėtojo putino (Viburnum plicatum).

Gausioje rododendrų gentyje nemažai yra rūšių ir kultivarų rododendrų, kurių lapai rudenį paraudonuoja: geltonžiedis rododendras (Rhododendro luteum), švelnusis rododendras (Rhododendron molle), medetkinis rododendras (Rhododendron calendulaceum), japoninis rododendras (Rhododendron japonicum), Šlipenbacho rododendras (Rhododendron sclipenbachii) ir kt.

Lietuvoje dažniausiai auginamo vijoklio – penkialapio vynvyčio (Parthenocissus quinquefolia)- lapeliai rudenį nusidažo ryškiai raudona spalva. Šio, rudenį įspūdingai ryškaus, augalo lapai net pavėsyje geltonai oranžiniai.

Last modified: balandis 01, 2014